Akumuliatorių žala gamtai – tai, ką būtina žinoti.

jumper-cables-926308_960_720.jpg

Naudojimui netinkami akumuliatoriai yra viena dažniausiai pasitaikančių pavojingų automobilinių atliekų.  Plačiausiai rinkoje naudojami švino rūgštiniai akumuliatoriai savyje turi itin daug pavojingų cheminių medžiagų, t.y. sunkiųjų metalų ir elektrolito. Švinas yra įvardijamas kaip pirmos pavojingumo klasės elementas, kuris kaupiasi žmogaus kauluose, gali pakenkti smegenims, inkstams bei kepenims. Ne mažesnį pavojų kelia ir sieros rūgštis, kuri stipriai degina odą bei lengvai tirpina kitus audinius. Panaudoti akumuliatoriai yra kaip tiksinčios ekologinės bombos. Pažeidus jų struktūrą į aplinką patekusios pavojingos medžiagos gali ne tik apnuodyti žmogaus organizmą, bet ir užteršti aplinką – dirvožemį bei gruntinius vandenis.

Automobilių akumuliatoriai negali būti išmetami, kaip buitinės atliekos ar juo labiau atsidurti pamiškės griovyje. Netinkamai pašalintos baterijos ir akumuliatoriai gali užteršti dirvožemį: išsiliejusios cheminės medžiagos padidina pavojingų cheminių medžiagų kiekį grunte, teršalai niekur nepasišalina, o kaupiasi dirvožemio sluoksniuose. Tokiame dirvožemyje augantys augalai per šaknis pasisavina teršalus ir juos kaupia savo audiniuose (šaknyse, stiebuose, lapuose). Šiuos augalus gali suėsti besiganydami gyvuliai, kurių produkcija yra naudojama žmonių. Taip per mitybos grandinę išsilieję teršalai gali patekti į žmogaus organizmą. Dėl išsiliejusių rūgščių gali pakisti ir kiti procesai: teršalai sunaikina dalį mikroorganizmų, esančių dirvožemyje, todėl pasikeičia organinių medžiagų irimo procesas. Sunkieji metalai gali būti išplauti ir į paviršinius bei požeminius vandenis bei juos užteršti.

Dėl šių priežasčių pasibaigus baterijų ir akumuliatorių veikimo laikui, juos būtina šalinti kaip pavojingas atliekas. Draudžiama juos šalinti kartu su buitinėmis atliekomis sąvartynuose arba deginti. Pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančias teisės normas, visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos turi būti perduodamos šias atliekas tvarkyti turinčioms teisę įmonėms ir negali būti laikomos ilgiau nei 3 mėnesius. Surinktas baterijų ir akumuliatorių atliekas galima gabenti tik specialiose sandariose ir atliekose esančių skysčių poveikiui atspariose talpyklose (šis reikalavimas netaikomas, kai savo buityje susidariusias baterijų atliekas gabena fiziniai asmenys). Patekusios į pavojingų atliekų surinkimu ir perdirbimu užsiimančias įmones, sutvarkytos atliekos vėl grįžta į rinką ir tarnauja žmonėms kaip nauji produktai. Taip ne tik sumažinama žala sveikatai, bet ir taupomi gamtos resursai

Remiantis Europos Sąjungos priimtais teisės aktais, savo sudėtyje švino turintys akumuliatoriai privalo būti utilizuojami taip, kad dalis medžiagų galėtų atgimti naujam gyvenimui. Būtent transporto priemonių baterijose didžioji dalis medžiagų yra tinkamos tą padaryti - akumuliatorius gali būti išskaidomas į šviną, stibį, sieros rūgštį, plastiką ir kitus smulkesnius elementus. Praktiškai visos šios medžiagos gali būti perdirbamos ar neutralizuojamos, kad nesukeltų jokio neigiamo efekto. Tokiu būdu aplinka ir žmonės apsaugomi nuo taršos, o įvairūs gamintojai turi žaliavos naujai produkcijai kurti. Tarptautinės baterijų tarybos (Battery Council International) duomenimis, net 97 proc. naudotų akumuliatorių perdirbama ir grįžta į automobilių pramonės grandinę. Lietuvoje šis rodiklis kiek kitoks: Vyriausybės patvirtintame valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. šalyje būtų perdirbami 65 procentai švino – rūgštinių baterijų ir akumuliatorių atliekų.

Vietas, kur galite priduoti nereikalingą akumuliatorių, rasite  čia.

Įmontuotų į transporto priemonę akumuliatorių žymėjimas:

Šis žymėjimas reiškia, kad akumuliatoriuose yra pavojingų cheminių medžiagų ir, kad jas draudžiama šalinti kartu su komunalinėmis atliekomis, joms yra nurodytas atskiras surinkimas.

 

Partneriai